Sportas yra raktas į fizinę formą. Tinkamai sportuodami galime pagerinti savo fizinį pasirengimą, sustiprinti imunitetą ir užkirsti kelią ligoms. Šiame straipsnyje bus nagrinėjamas sporto poveikis sveikatai ir pateikiami praktiniai patarimai, kaip sportuoti, kad kartu galėtume tapti sveiko judėjimo naudos gavėjais!
Pirma: mankštos nauda
1. Pagerinkite širdies ir plaučių funkciją: Reguliarus aerobinis pratimas gali pagerinti širdies ir plaučių funkciją, padidinti organizmo ištvermę ir atsparumą nuovargiui.
2. Svorio kontrolė: mankšta padeda deginti kalorijas ir kontroliuoti svorį, kartu sumažindama su nutukimu susijusią riziką sveikatai.
3. Stiprinti imunitetą: mankšta gali sustiprinti organizmo imunitetą ir sumažinti ligų riziką.
4. Pagerinti psichinę sveikatą: mankšta gali sumažinti stresą ir įtampą organizme, pagerinti psichinę sveikatą ir padidinti laimės jausmą.
Antra: praktiniai pratimų patarimai
1. Aerobiniai pratimai: bent 150 minučių aerobinių pratimų per savaitę, tokių kaip greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas ir kt., padeda pagerinti širdies ir plaučių funkciją.
2. Širdies susitraukimų dažnis gali būti naudojamas mankštos intensyvumui matuoti. Pagal skirtingą maksimalaus širdies susitraukimų dažnio procentą, širdies susitraukimų dažnį galima suskirstyti į penkias dalis, kurios paeiliui gali būti skirstomos į apšilimo ir atsipalaidavimo zonas, riebalų deginimo zonas, glikogeno suvartojimo zonas, pieno rūgšties kaupimo zonas ir kūno ribojimo zonas:
①Apšilimo ir atsipalaidavimo zona: Šioje zonoje širdies susitraukimų dažnis yra 50–60 % maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. Jei maksimalus žmogaus širdies susitraukimų dažnis yra 180 dūžių per minutę, tai apšilimui ir atsipalaidavimui reikalingas širdies susitraukimų dažnis turėtų būti 90–108 dūžių per minutę.
②Riebalų deginimo zona: šios zonos širdies susitraukimų dažnis yra 60–70 % maksimalaus širdies susitraukimų dažnio, ir ši zona daugiausia skirta energijos tiekimui mankštai deginant riebalus, o tai gali veiksmingai sumažinti riebalų kiekį ir padėti sumažinti svorį.
③Glikogeno suvartojimo sritis: Šioje srityje širdies susitraukimų dažnis turėtų būti 70–80 % maksimalaus širdies susitraukimų dažnio, šiuo metu jį maitina angliavandeniai.
4. Pieno rūgšties kaupimosi zona: Šioje zonoje širdies susitraukimų dažnis turėtų būti 80–90 % maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. Gerėjant sportininko fiziniam pasirengimui, treniruočių kiekis turėtų būti atitinkamai didinamas. Šiuo metu treniruočių metu reikia pasiekti pieno rūgšties kaupimosi zoną, kad pagerėtų, todėl aerobinius pratimus reikėtų pakeisti anaerobiniais pratimais, kurie padėtų kaupti pieno rūgštį.
⑤Fizinės ribos zona: širdies susitraukimų dažnis šioje zonoje yra nuo 90 % iki 100 % maksimalaus širdies susitraukimų dažnio, o kai kurie sportininkai gali netgi viršyti teorinį maksimalų širdies susitraukimų dažnį.
3. Jėgos treniruotės: vidutinio intensyvumo jėgos treniruotės, tokios kaip svarmenų kilnojimas, atsispaudimai ir kt., gali padidinti raumenų jėgą ir ištvermę.
4. Lankstumo ir pusiausvyros lavinimas: joga, taiči ir kiti pratimai gali pagerinti kūno lankstumą ir pusiausvyros gebėjimus, užkirsti kelią kritimams ir kitiems atsitiktiniams sužalojimams.
5. Komandinis sportas. Dalyvavimas komandiniame sporte gali padidinti socialinę sąveiką, susirasti naujų draugų ir padidinti sporto malonumą.
Mankšta yra raktas į fizinę formą. Tinkamai mankštindamiesi galime pagerinti savo fizinį pasirengimą, sustiprinti imunitetą ir užkirsti kelią ligoms. Mankšta taip pat gerina psichinę sveikatą ir laimę. Pradėkite dabar! Būkime sveikatos judėjimo naudos gavėjais!
Įrašo laikas: 2024 m. rugpjūčio 2 d.
