Mankšta – sveikatos kertinis akmuo

Pratimai yra raktas į gerą formą. Tinkamai sportuodami galime pagerinti savo fizinį pasirengimą, pagerinti imunitetą ir užkirsti kelią ligoms. Šiame straipsnyje bus nagrinėjama mankštos įtaka sveikatai ir pateikiama praktinių mankštos patarimų, kad kartu taptume sveiko judėjimo naudos gavėjais!

1 (1)

Pirma: mankštos nauda

1: Padidinkite širdies ir plaučių funkciją: reguliarūs aerobiniai pratimai gali pagerinti širdies ir plaučių funkciją, padidinti kūno ištvermę ir gebėjimą kovoti su nuovargiu.

2: Svorio kontrolė: Pratimai padeda deginti kalorijas ir kontroliuoti svorį, taip pat sumažina su nutukimu susijusią riziką sveikatai.

3: Stiprinti imunitetą: Pratimai gali sustiprinti organizmo imunitetą ir sumažinti ligas.

4: Pagerinti psichinę sveikatą: Pratimai gali sumažinti stresą ir įtampą kūne, pagerinti psichinę sveikatą ir padidinti laimę.

Antra: praktiniai pratimų patarimai

1:Aerobinis pratimas: bent 150 minučių aerobinių pratimų per savaitę, pavyzdžiui, greitas ėjimas, bėgimas, plaukimas ir kt., padeda pagerinti širdies ir plaučių veiklą.

2: Širdies susitraukimų dažnis gali būti naudojamas pratimo intensyvumui matuoti. Pagal skirtingą maksimalaus širdies susitraukimų dažnio procentą, širdies susitraukimų dažnis gali būti suskirstytas į penkias dalis, kurios savo ruožtu gali būti suskirstytos į apšilimo ir atsipalaidavimo zoną, riebalų deginimo zoną, glikogeno vartojimo zoną, pieno rūgšties kaupimosi zoną ir kūno ribinę zoną:

①Apšilimo ir atsipalaidavimo zona: širdies susitraukimų dažnis šioje zonoje yra 50–60 % maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. Jei kieno nors maksimalus širdies susitraukimų dažnis yra 180 dūžių per minutę, širdies ritmas, kurio jam reikia norint sušilti ir atsipalaiduoti, turėtų būti nuo 90 iki 108 dūžių per minutę.

②Riebalų deginimo zona: šios zonos širdies susitraukimų dažnis yra nuo 60% iki 70% maksimalaus širdies susitraukimų dažnio, o ši zona daugiausia skirta energijos tiekimui mankštai deginant riebalus, o tai gali veiksmingai sumažinti riebalus ir padėti sumažinti svorį.

1 (2)

③ Glikogeno suvartojimo sritis: širdies susitraukimų dažnis šioje srityje turėtų būti nuo 70% iki 80% maksimalaus širdies susitraukimų dažnio, šiuo metu jį maitina angliavandeniai.

④Pieno rūgšties kaupimosi zona: širdies susitraukimų dažnis šioje zonoje turi būti 80–90 % maksimalaus širdies susitraukimų dažnio. Pagerėjus sportininko fiziniam pasirengimui, reikėtų atitinkamai didinti treniruočių kiekį. Šiuo metu treniruotėse reikia įeiti į pieno rūgšties kaupimosi zoną, kad pagerėtų, todėl aerobinį pratimą reikėtų keisti į anaerobinį pratimą, kuris padėtų kauptis pieno rūgščiai.

⑤Fizinės ribos zona: širdies susitraukimų dažnis šioje zonoje yra nuo 90% iki 100% maksimalaus širdies susitraukimų dažnio, o kai kurie sportininkai netgi gali viršyti teorinį maksimalų širdies susitraukimų dažnį.

3: Jėgos treniruotės: vidutinio stiprumo jėgos treniruotės, tokios kaip svarmenų kilnojimas, atsispaudimai ir kt., gali padidinti raumenų jėgą ir ištvermę.

4: lankstumo ir pusiausvyros lavinimas: joga arba tai chi ir kitos treniruotės gali pagerinti kūno lankstumą ir pusiausvyros gebėjimus, užkirsti kelią kritimams ir kitiems atsitiktiniams sužeidimams.

5: Komandinis sportas. Dalyvavimas komandinėse sporto šakose gali padidinti socialinį bendravimą, susirasti naujų draugų ir padidinti sporto malonumą.

1 (4)

Pratimai yra raktas į gerą formą. Tinkamai sportuodami galime pagerinti savo fizinį pasirengimą, pagerinti imunitetą ir užkirsti kelią ligoms. Pratimai taip pat gerina psichinę sveikatą ir laimę. Pradėkite dabar! Būkime sveikatos judėjimo naudos gavėjai!


Paskelbimo laikas: 2024-02-02